- stipruoti
- stiprúoti, -úoja, -ãvo; I 1. intr. DŽ, NdŽ, Up, Šv, Als, Vkš, Plng gerai gyvuoti, stipriai jaustis, būti geros sveikatos, galėti: O kaip dėdė bestiprúo[ja]? Lkv. Vis stiprúoji i stiprúoji, nebengi dirbti Ms. Juo einu, juo stiprúoju Žr. Ana stipri buvo, i dabar dar stiprúo[ja] KlvrŽ. Aštuntą [dešimtį] benga, o dar stiprúo[ja] DūnŽ. Pasigėrus iškluikinau ir nebstipravaũ eiti, atsiguliau krūmuose J. Kol jaunavom, kol stipravom, nieko neatbojom D100. | refl. KŽ. 2. intr. energingai laikytis: O tu stipruok ir būk drąsus, nes aš tavęs neprastosiu M.Valanč. Stipruokiat ir ginkiatės, kad nevergautumėm vokyčiams S.Dauk. Pagal savo kūną bei dvasę arba ūmų sylą jis dar įmanytinai stipruoja LC1878,42. 3. intr. būti patvariam: Jūsų seneliams geri buvo ir namų darbo rūbai, pigesni už krominius ir ilgai tveria, stipruoja rš. 4. tr. tikrinti stiprumą: Matai, ana ir be dantų atliko, kiaušinius bestiprúodama Lel. \ stipruoti; įstipruoti; išstipruoti; pastipruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.